Toliau tęsiu pasakojimą apie šiuolaikines aukštojo mokslo tendencijas. Akivaizdu, kad viena iš skaudžiausiai ekonominės krizės paliestų visuomenės grupių išsivysčiusiose šalyse yra būtent jauni žmonės. Dėl jų įsidarbinimo sunkumų dažnai kaltiname ne tik krizę, bet ir darbo rinkos nelankstumą, darbdavių savanaudiškumą  ar net patį jaunimą: už tingėjimą, nesugebėjimą pasirinkti geros specialybės, darbo patirties trūkumą, žodžiu, net už pačią jaunystę. Tiesa, intuityvaus mąstymo dėka jaunuolių pačiame jėgų žydėjime neišskirtumėme kaip vienos pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Vis dėlto pritaikius labiau apčiuopiamus standartus paaiškėja, kad statistiškai jie atstovauja vieną neturtingiausių ir tyliausių visuomenės grupių. Nedrąsus jaunimo balsas visuomeniniame gyvenime ir demokratiniuose rinkimuose dažnai prasilenkia su senstančios visuomenės interesais.

Kai tėvai pinigų neturi, o diplomo norisi

Kaip jau minėjau pirmojoje įrašo dalyje, studentų motyvacijos ir gabumų neatitinkantis universitetinio išsilavinimo prieinamumas, diplomo kultas ir jaunimo nepamatuotos ambicijos sukuria tobulą terpę visokio plauko išnaudotojams: kreditoriams, į pelną orientuotoms aukštojo mokslo institucijoms ir ne tik.  Vakaruose sekso paslaugos yra vienas iš nedaugelio sektorių, studentes ir absolventes net šiais nelengvais laikais priimantis išskėstomis rankomis. Kalbame apie reiškinį, neproporcingai paliečiantį būtent moteriškąją lytį. Feministės dažnai pabrėžia paradoksą, kad kiekybinis ir kokybinis moterų pranašumas mokslo institucijose neatspindi turto ir valdžios pasiskirstymo tendencijų darbo rinkoje.

Tyrėjai teigia, kad per keletą pastarųjų metų Jungtinėje Karalystėje sekso paslaugas teigiančių studenčių padaugėjo dvigubai. Bijau, kad patikimos statistikos šia tema tikėtis neverta, nes tema – itin jautri ir stigmatizuota. Ribą tarp striptizo, eskorto ir prostitucijos gali nubrėžti tik pats tuo užsiiminėjantis žmogus, o kokia ji siaura, turbūt nereikia nė sakyti. Profesoriaus Ron Roberts (Kingston’o Universitetas) tyrimo duomenimis, net 11% respondentų susimąstytų apie eskorto paslaugų teikimą. Esant reikalui. 25% apklaustųjų galėtų nurodyti bent vieną intymiomis paslaugomis užsiiminėjantį pažįstamą. To paties autoriaus duomenimis,  kiekvienas JK universitetas iš sekso industrijos sulaukia nuo 600,000 iki 3 milijono svarų per metus.

Intymių paslaugų imperiją ir aukštojo mokslo sektorių sieja abipusės naudos ryšys: nepaisant suprastėjusios jaunimo finansinės padėties, universitetai ir toliau mėgaujasi nemažėjančiomis įplaukomis ir diplomų paklausa, o užsidirbantys iš sekso paslaugų tiekimo negali atsidžiaugti jaunomis, motyvuotomis ir išsilavinusiomis darbuotojomis.  Čia tau ne prievarta į sekso jungą įkinkytos prekybos žmonėmis aukos, ne narkomanės išbyrėjusiais dantimis, ne žemiausio visuomenės lygmens atstovės, o rafinuotos, simpatiškos ir sava valia palydovės profesiją pasirenkančios jaunos merginos. Solidiems vyrams ne gėda tokias nei į prabangų restoraną nusivesti, nei draugams parodyti.

Prostitucijos veikla besiverčiančių žmonių statusas visuomenėje yra problematiškas ne tik dėl griežtų įstatymų, kriminalizuojančių didžiąją dalį šio verslo išraiškų. Nėra abejonių, kad prostitucijos legalizavimas ne tik ženkliai papildytų valstybės biudžetą, bet ir išlaisvintų šiuo metu po sąvadautojų padu sėdinčias moteris.  Tačiau būtent sekso paslaugų tariamas amoralumas yra pagrindinė kliūtis tokiom itin reikalingom, bet mūsų veidmainišką visuomenę piktinančioms reformoms įgyvendinti. Manau sutiksite, kad amorali ne prostitucija, o ekonominė santvarka, skatinanti moteris nusižengti ne tik priimtoms moralės normoms, bet ir asmeniniams principams. Intymių paslaugų paklausa visais laikais buvo ir bus, tačiau man asmeniškai labiausiai pikta matyti, kaip prostitucija įtraukia vis didesnį visuomenės segmentą. Buvo laikai, kai tradicinis studentiškas darbas nepilnu etatu garantuodavo bent minimalų pragyvenimo lygį. Dabartinėmis ekonomikos sąlygomis pusės minimalios algos neužteks net kambario nuomai, o daugiau dirbti nėra laiko – reikia ir pasimokyti, ir pastudentauti. Argi keista, kad paskolų prispausti studentai susigundo galimybe vos per keletą valandų gauti savaitės padoraus darbo užmokestį?

Will you be my sugar daddy?

Prognozuoju, kad augant studijų įmokoms ir prastėjant studentų ekonominei padėčiai, parsidavinėjimo mastai tik augs. Kodėl? Nors profesija sena kaip pasaulis, šiuolaikinės technologijos tą pasaulį neatpažįstamai transformavo. Kol politikai ir visuomenė diskutavo dėl geriausių būdų kovoti su prostitucija, intymių paslaugų tiekėjai pasinaudojo interneto teikiamais patogumais. Nors tarpininko tarp pirkėjo ir paslaugų tiekėjo vaidmuo išliko, internetinė laisvė ir anonimiškumas nukonkuravo ne vieną užkietėjusį sąvadautoją.

Chameleoniškas sugebėjimas prisitaikyti, išrasti dviratį ir iš to nemenkai pasipelnyti yra esminė kapitalizmo charakteristika. Todėl nereikia stebėtis, kad keičiantis materialinei situacijai, kartu kinta ir verslo modeliai, ir moralės normos. Brandon Wade yra vienas pirmųjų, pasinaudojusių pasikeitusios socialinės aplinkos teikiamomis galimybėmis. Kritiškai įvertinęs sumaterialėjusių amerikiečių poreikius, verslininkas įkūrė internetinių pažinčių imperiją, paremtą nuostata, kad gražios moters laikas ir kūnas turi piniginę vertę: SeekingArrangement.com (portalas, kuriame gražios moterys ieško vadinamojo Sugar Daddy), MissTravel.com (merginoms, ieškančioms galimybės nemokamai pakeliauti po pasaulį), Seekingmillionaire.com (pavadinimas kalba už save) ir  WhatsYourPrice.com (…). Prestižiniuose JAV universitetuose išminties sėmęsis Brandon atrado genialų sprendimą ir jau dešimtmetį jaunos ir simpatiškos laisvų pažiūrų merginos gali mėgautis lengvai uždirbamų pinigų teikiama prabanga. SeekingArrangement.com jo įkūrėjui sukrovė milijonus ir suteikė stebinančiai padorų sėkmingo verslininko statusą.

Nors verstis prostitucija Amerikoje nelegalu, internetas sprogsta nuo anonimiškų tinklalapių, siūlančių sekso paslaugas. SeekingArrangement.com genialumas slypi tame, kad pasitelkęs viešųjų ryšių specialistus bei išmoningas marketingo strategijas, Brandon Wade sugebėjo net parsidavinėjančias moteris įtikinti, kad santykiai tarp dviejų suaugusių žmonių yra tik jų asmeninis reikalas.  Brandon Wade į kritikos atakas nereaguoja – natūralu, kad moterys vyrą vertina pagal piniginę, o pasiturintys vyrai moterį renkasi pagal grožį. Statistiškai vienam vyrui tokiuose puslapiuose tenka apie 10  jaunų turto ieškotojų.

Studenčių prostitucija gąsdinančiu tempu plinta būtent tokiomis formomis. Pilkoji zona? Be abejonės. Nė viena tuo užsiiminėjanti moteris savęs nepavadintų nei palydove, nei prostitute. SeekingArrangement.com net nesistengia slėpti, kad jų taikinyje yra būtent aukštąjį mokslą kremtančios merginos: užsiregistravusios su oficialiu universiteto elektroninio pašto adresu nemokamai apdovanojamos premium naryste. Už protą. Ne visiems vyrams patinka mokėti už seksą. Ne vieną save gerbiantį vyrą tokie mainai netgi žemina, tačiau pagelbėti protingai studentei – visai kitas lygis, ar ne? Jungtinėje Karalystėje 2012 metais, pasikeitus studijų finansavimo tvarkai (įmokos pakilo nuo 3000 iki 9000 svarų sterlingų per metus), SeekingArrangement.com užfiksavo 58% daugiau studenčių registracijų. Sąrašo viršuje – University of Cambridge ir London School of Economics…

Išvados

Apibendrinimus daryti sunku. Gali būti, kad miglota statistika prasilenkia su realybe ir neatspindi tikrųjų veiklos mastų. Tačiau aišku viena – studentų prostitucija labiausiai plinta krizės prispaustose neo-liberalizmą išpažįstančiose vakarų šalyse, išsiskiriančiose itin aukštomis studijų įmokomis bei išvystytais paskolų teikimo mechanizmais. Jaunimo išnaudojimo kultūra suklesti ten, kur selektyviai pritaikytus laisvosios rinkos principus subsidijuoja valstybė ir paskolų sistema, išlaisvinta iš tradicinių rizikos valdymo pančių. Blogiausia, kad tokios į paklausą orientuotos hibridinės aukštojo mokslo sistemos ir SeekingArrangement.com turi kai ką bendro: iš pirmo žvilgsnio neprieštarauja jokiems įstatymams ar moralės normoms, tačiau vienaip ar kitaip pakloja pamatus nelygybei, išnaudojimui ir diskriminacijai.