Negaliu nepakomentuoti prieš metus mane šiek tiek papiktinusios Jaunųjų Profesionalų Programos (JPP) „Kurk Lietuvai“ reklamos. Štai ir vėl (jau antrus metus iš eilės) VšĮ „Investuok Lietuvoje“ kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, atkreipdami nemažai žiniasklaidos dėmesio, kviečia užsienyje studijavusius lietuvaičius siųsti paraiškas dėl galimybės metus rotacijos principu dirbti įvairiose valstybinėse institucijose.
Neturiu pakankamai informacijos apie programos užkulisius, todėl nedrįsčiau net bandyti įvertinti jos naudos ar ateities perspektyvų. Patyrinėjusi pirmųjų programos dalyvių profilius tik įsitikinau, kad buvo atrinktos tikrai neeilinės asmenybės. Neturiu pagrindo abejoti nei jų motyvacija, nei sugebėjimais. Visgi tai niekaip nepakeičia keleto faktų:
- „Kurk Lietuvai“ ryškiai diskriminuoja užsienio studijų duonos neragavusius studentus.
- Pasirinkta viešųjų ryšių strategija veikia kaip dūmų uždanga, slepianti kur kas rimtesnę personalo valdymo viešajame sektoriuje problemą, kuri vienaip ar kitaip aktuali visiems jauniems žmonėms – tiek studijavusiems Lietuvoje, tiek emigrantams. Tik pagalvokite, kokius kryžiaus kelius turi nueiti jaunas, pažinčių neturintis žmogus, norėdamas pasitrinti ministerijų ar Seimo koridoriuose (nekalbu priverstines neapmokamas studentų „praktikas“) ar su Kubiliumi pakilnoti alaus bokalą.
Akivaizdu, kad į išrinktuosius bus investuojama nemažai kapitalo. O kokia tikimybė, kad šie žmonės pasiliks ir dirbs Lietuvos labui? Tiesa ta, kad susirasti „saugų“ kvalifikuotą darbą ar bent minimaliai apmokamą stažuotę užsienyje yra nepalyginamai sunkiau nei Lietuvoje. Nenoriu nuskambėti ciniškai ir visiškai nuneigti grynai altruistinių/patriotinių kandidatų motyvų, bet didelį susidomėjimą programa bent dalinai paaiškina ir ypatingai susitraukusios (ir vis dar besitraukiančios) darbo rinkos emigrantų pamėgtose šalyse. Užsienio darbdaviai Lietuvoje įgautos praktikos paprastai nesureikšmina, bet tokio aukšto lygio darbas valstybės institucijose tikrai padėtų siekiant panašaus darbo užsienyje. Patys programos kūrėjai reklamuoja šį pasiūlymą kaip galimybę praturtinti savo CV ir įgauti neįkainojamos patirties, o apie garantiją tą patį darbą pratęsti jau ne kaip laikinai įdarbintu konsultantu, o pilnateisiu valstybės darbuotoju, neužsimena. Suprask, užsikabinsi, užmegsi pažinčių, o jau visa kita – tavo rankose. Lietuviškame stiliuje.
Kita vertus, programos kūrėjų viešai skelbiami tikslai – ne sugrąžinti šiuos jaunuosius profesionalus į Tėvynę, o per metus (o tiksliau, per kur kas trumpesnį laiką, nes programa – rotacinė) „perimti užsienio gerąją praktiką, naujus veiklos modelius, jaunimo profesines įžvalgas, darbo kultūrą.“ Žinot, juk Lietuvos vietinė akademinė fauna gyvena storam kiaute, sunkiai gaudosi viešosios politikos naujovėse, neskaito užsienio mokslinės literatūros (?). O valstybės institucijų darbuotojai apskritai urviniai žmonės: nesupranta angliškai, nemoka dirbti, gal net internetu nelabai moka naudotis. Užsienyje, pasirodo, net pastatų sienos įkvepia inovatyviam mąstymui. Taigi, sudaromas įspūdis, kad emigravę studentai su savimi į Tėvynę parsiveža ir kalną nematytų negirdėtų idėjų, kurios juos išskiria iš nuobodžiai mąstančios Lietuvos akademinės masės.
Kandidatai viliojami realiomis galimybėmis per itin trumpą laiką įgyvendinti geriausias idėjas. Jei viešajame sektoriuje būtų taip paprasta įdiegti naujoves, ir jei tokios privilegijos būtų suteikiamos visiems iniciatyviems žmonėms, galėtumėm perrašyti viešojo valdymo ir administravimo teorijas. Jūs tik įsivaizduokite, kokių rezultatų kiekvienas iš mūsų galėtų pasiekti, jei darbą pradėtumėm su tokiu pasitikėjimo rezervu. Deja, sistemoje užsisėdėjusius grandus naujos idėjos ir nauji žmonės gąsdina, o giliai biurokratizuotose viešojo sektoriaus sistemose karjeros laiptais nepašokinėsi vien dėl to, kad turi idėjų. Todėl būtina pripažinti, kad pavieniai skatinamieji projektai jokios reikšmingos įtakos jaunų protų nukreipimui į valstybines institucijas tikrai neturės.
Panašios struktūros programas kiekvienais metais turėtų siūlyti visos svarbiausios valstybės institucijose, užtikrinant jų prieinamumą absolventams (visai nesvarbu, kur studijavusiems). Jei tikrai norite pristabdyti protų nutekėjimą, galima tokiuose konkursuose po studijų užsienyje sugrįžusiems absolventams pridėti po balą. Už sutaupytas valstybės lėšas. Ir apskritai, kaip kitaip paskatinsime natūralią rotaciją ir jaunimo influxą į Lietuvos viešąjį gyvenimą? Galutinė data paraiškoms pateikti turėtų tapti visų apie aukščiausio lygio valstybės tarnybą svajojančių (bet pažinčių neturinčių) absolventų kelrodė žvaigždė. Toks konkursas pritrauktų tūkstančius pretendentų, garantuodamas tikrą, nesurežisuotą konkurenciją ir meritokratijos principų įgyvendinimą.
Tiesa, kad vis daugiau geriausiais pažymiais vidurines užbaigusių lietuvaičių pasirenka studijas užsienyje. Tik reikia nepamiršti, kad vis dėlto didesnė dalis Lietuvos protų niekur neemigravo ir užsienyje nesimokė. Gal dėl to, kad jie ir Lietuvos švietimo sistemoje atrado save, o gal dėl to, kad studijoms užsienyje paprasčiausiai neturi pinigų. Jie yra čia. Kur pastangos už jų ištikimybę ir tikėjimą Lietuva kaip nors atsidėkoti? „Kurk Lietuvai“ tokiems žmonėms – tarsi spjūvis į veidą. Senstantys politikai karts nuo karto vis pakalba apie būtinybę įtraukti jaunuosius profesionalus į didžiąją politiką bei viešąjį valdymą. „Kurk Lietuvai“ idėja netgi labai sveikintina, tačiau Lietuvai reikia visą viešąjį sektorių apimančios personalo atrankos ir ugdymo reformos, dešimtmečius į priekį numatančios strategijos, o ne PR’o tikslais sukurtų padrikų iniciatyvų.
Gerbiami programos kūrėjai,
Nėra jokio pagrindo manyti, kad užsienyje studijavę lietuvaičiai nusipelnė preferencinio dėmesio (juk kalbame apie viešąjį sektorių, o ne privatų verslą). Nesuprantu, kaip iš už jūrų marių atvykusio pranašo etiketės lipdymas gali paskatinti Lietuvos moksleivius pasilikti Tėvynėje. Seniai aišku, kad ypatingai vertiname Lietuvos „purvais“ mažiau susitepusius išeivius – vieną po kito net į prezidentus išrenkam. Tūlam lietuviui visada atrodo, kad mūsų švietimo sistema yra apgailėtina, o kitur ir žolė žalesnė, ir žmonės protingesni. Užtenka keletą metų užsienyje padirbėti, pasimokyti – nauja perspektyva ir kitoks požiūris į Lietuvą jau lyg ir garantuotas.
Nėra jokio reikalo aiškinti, kodėl verta prisidėti prie šalies viešojo sektoriaus tobulinimo ir svarbių projektų įgyvendinimo. Kodėl, jūsų nuomone, politologijos ir viešojo administravimo studijų programos tarp stojančiųjų yra vienos populiariausių?
Tikra tiesa, kad viešajame sektoriuje turi trūksta jaunų žmonių, bet profesionalūs valstybės tarnautojai iš oro neatsiranda. Prie to turi prisidėti tiek aukštojo mokslo institucijos, tiek pati valstybė. Nepasakysiu nieko naujo, bet praktiškai visos išsivysčiusios šalys turi labai konkretų mechanizmą, kuriuo pasinaudoja jau nuo mažų dienų apie valstybės tarnybą svajojantys jaunuoliai. Tokių atrankų prestižą prilyginčiau nebent URM konkursams į diplomatinį rezervą. Šalyse, pasižyminčiomis itin aukštu valstybės tarnautojų lygiu, kiekvienais metais nustatytomis dienomis rengiami grandioziniai konkursai, o studentai jiems ruošiasi ne vienus metus. Dar kartą patikslinsiu – kalbu ne apie konkursus nereikšmingiems pavieniams postams užkamšyti, o apie programas, skirtas būtent profesionalaus darbo patirties neturintiems perspektyviausiems absolventams, kurie ypatingų pastangų reikalaujančio atrankos proceso metu išskiriami kaip būsimi šalies lyderiai, vizionieriai, potencialūs viešojo sektoriaus reformatoriai, pademonstravę stiprią motyvaciją, žinias, tautiškumą ir valstybės tarnybos etikos suvokimą.
„Kurk Lietuvai“ egzistavimas pats savaime paneigia geriausią užsienio šalių praktiką, siūlančią negailėti investicijų į sistemingą gabiausių ir valstybiškiausių studentų priviliojimą, apmokymą ir išlaikymą. Ta pati užsienio praktika siūlo skaidrias, periodiškai organizuojamas absolventų įdarbinimo procedūras, brangius apmokymus ir aiškios struktūros karjeros progresiją. Žinoma, su projektu „Kurk Lietuvai“ yra žymiai geriau, nei be jo. Kaip net patys atrinktieji savo bloguose rašo, būti tokios programos dalyviais – didelė privilegija. Tik kodėl tokia privilegija antrus metus iš eilės nesuteikiama talentingiausiems Lietuvos studentams?
